žvėrininkystė

Žvėrininkystė – tai žmonių veikla, kurios tikslas yra laukinės gamtos išteklių (pvz., žvėrių, paukščių, žuvų) naudojimas medžioklės, žvejybos ar rankiojimo būdu, dažniausiai aprūpinant maistu, kailiais ar kitomis produkcijomis. Tai viena seniausių žmonijos ūkio šakų.

Pagrindinės sritys:
1. Medžioklė – laukinių žvėrių (elnių, kiškių, šernų) gaudymas arba šaudymas.
2. Žvejyba – žuvų gaudymas upėse, ežeruose, jūrose.
3. Rankiojimas – grybų, uogų, vaistinių augalų rinkimas.

Pavyzdžiai:
- Medžiotojas Lietuvose gaudo šernus, kad gautų mėsą ir reguliuotų populiaciją.
- Žvejys Baltijos jūroje verčiasi žuvų (pvz., silkės, menkės) gaudymu.
- Senovės žmonės gyveno iš žvėrininkystės, medžiodami stambius žvėris ir renkant miško duotas.

Šiandien žvėrininkystė dažnai derinama su ekologine pusiausvyra (pvz., perteklinės populiacijos kontrolė) ir tradicijomis.

Įrašas
Paaiškinimas	Žvėrininkystė – tai žmonių veikla, kurios tikslas yra laukinės gamtos išteklių (pvz., žvėrių, paukščių, žuvų) naudojimas medžioklės, žvejybos ar rankiojimo būdu, dažniausiai aprūpinant maistu, kailiais ar kitomis produkcijomis. Tai viena seniausių žmonijos ūkio šakų. Pagrindinės sritys: 1. Medžioklė – laukinių žvėrių (elnių, kiškių, šernų) gaudymas arba šaudymas. 2. Žvejyba – žuvų gaudymas upėse, ežeruose, jūrose. 3. Rankiojimas – grybų, uogų, vaistinių augalų rinkimas. Pavyzdžiai: - Medžiotojas Lietuvose gaudo šernus, kad gautų mėsą ir reguliuotų populiaciją. - Žvejys Baltijos jūroje verčiasi žuvų (pvz., silkės, menkės) gaudymu. - Senovės žmonės gyveno iš žvėrininkystės, medžiodami stambius žvėris ir renkant miško duotas. Šiandien žvėrininkystė dažnai derinama su ekologine pusiausvyra (pvz., perteklinės populiacijos kontrolė) ir tradicijomis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.