žvavùs, -ì. žvabus: Toj vaikas žvavì jau nubudus. Žvavì mergaitė. Toks žvavùs vaikesas buvo ir išvirto į amžiną pijoką. Bernaičiai žvavesnì, jiej mušas pešas. Užsikėlęs jis dar žvavèsnis, linksmesnis. Jis kab ižgėręs būna, tai tada žvaviáusias. Tavo patsai yr žvavesnis. Žvavì karvė eina galvą iškėlus. | Jo. galva paplokščia, su dviem žvaviom akimi. Žvavus mokinys – akylas, sumanus.
žvaviaĩ.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.