„Žvarkšt“ – tai garsą žymintis žodis (onomatopėja), imituojantis trumpą, aštrų, skardų trankesį arba braškėjimą (pvz., sulaužant ploną medį, atsitrenkus stiklui, traškant sausai šakai).
Pavyzdžiai:
1. Žvarkšt – ir šaka nulūžo.
2. Ledas įdubęs žvarkšt sutrūko.
3. Žvarkšt nulūžo pieštuko grafitas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.