žvaiginėjimas

Žvaiginėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis lėtą, nerangų judėjimą (pvz., vaikščiojimą, varymą), dažnai su neigiamu atspalviu – per lėtai, tingiai, apsunkintai.

Pavyzdžiai:
1. Senelis žvaiginėjo kiemu, nes kojas skaudėjo.
2. Nežvaiginėk taip – pavėluosime į traukinį!
3. Arklys žvaiginėjo keliu, nors buvo dar šviesu.

Sinonimai: sliūkinti, vilktis, lėtinti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zvaiginejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žvaiginėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis lėtą, nerangų judėjimą (pvz., vaikščiojimą, varymą), dažnai su neigiamu atspalviu – per lėtai, tingiai, apsunkintai. Pavyzdžiai: 1. Senelis žvaiginėjo kiemu, nes kojas skaudėjo. 2. Nežvaiginėk taip – pavėluosime į traukinį! 3. Arklys žvaiginėjo keliu, nors buvo dar šviesu. Sinonimai: sliūkinti, vilktis, lėtinti.