žvabus

žvabùs, -ì. žvalus, judrus: Žvabùs vaikinas, kurs yra pravornas, akylas, nesutižęs. Teip gerai į mamą veizėti, kad žvabèsnė yr. Vaikiukai tura būti žvabì – kur lubizą dėsi. Vaikiukai būs liūb kaip paveiksliukai, žvabì, linksmi. Šešiolekmečiai, septyniolekmečiai – tie patys žvabíejai, smarkiejai. Susipiršo pats, rado priplaikią pačią, žvãbią. Buvo žvabiáusia motriška, o susirgo. | Jau geriau [ligoniui],
akys žvabèsnės jau. Da nemirsi, da žvabiõms akelėms veizi. | Ta kiaulikė žvabì, ėda gerai. Žvabì karvė, vis veizdi visur.
žvabiaĩ. Žvabiaĩ važiuo [ja]. Išgėrus žvabiau pasidaro. Net samanota bakūžėlė pavasarį jaunėja: žvabiai žiūri į pusiaudienio pusę mažais langučiais. aktyvus, apsukrus: Vyras būk žvabùs, nežiopsok. smarkus: Kokia žvabì žiema – čia vis buvo lengvios i lengvios.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zvabus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x