.
žùlikas. -ė. žū́likas. apgavikas, sukčius, vagis, plėšikas: Sakai, anksčiau nebuvo žulikų, – buvo. Vilniun kai važinėjom – tik siuva, tik siuva žulikaĩ. Daugi žulikų̃ yr. Su miesto žulikaĩs susidė [jo]. Kur tu jį sugausi, miesto žùliką. Tokiop žulikóp papuoliau. Tokie žulikẽliai užeidavo i plėšdavo. Jau žuliko žulikesnio nė nereikia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.