žosčioti

žósčioti, -ioja, -iojo.

1. šnekučiuotis: Anuodu. tik užstalė [je] sėdi, kroši akyvai žiūrėdami kits į kitą ir retai žósčiodami tarp savęs.

2. bartis: Žósčioties yra mesti žodžiais pryšingais.
susižósčioti susibarti, susižodžiuoti: Žodis po žodžio žosčiote susižósčiojova mudvi, t. y. susibarėva. Kartais susižósčiojova su žentu.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žósčioti, </b>-ioja, -iojo. <br/>1. <span class="explanation">šnekučiuotis: </span> Anuodu. tik užstalė [je] sėdi, kroši akyvai žiūrėdami kits į kitą ir retai žósčiodami tarp savęs. <br/>2. <span class="explanation">bartis: </span> Žósčioties yra mesti žodžiais pryšingais. <br/><b>susižósčioti</b> <span class="explanation">susibarti, susižodžiuoti: </span> Žodis po žodžio žosčiote susižósčiojova mudvi, t. y. susibarėva. Kartais susižósčiojova su žentu.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.