Žliobos – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šulinio ar kitokio rezervuaro (pvz., statinės) viršutinį kraštą, dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apibūdinti ribą, prie kurios kažkas siekia ar yra pilnas.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Vanduo buvo pats pačios žliobos.
Statines pripylė iki žliobų.
2. Perkeltinė prasmė:
Jų kantrybė pasiekė žliobas. (nebekantėjo)
Džiaugsmas plūdo per žliobas. (labai daug)
Trumpai: Žliobos – fizinė ar perkelta riba, iki kurios kažkas pripildyta/pasiekta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.