Žleberiojimas – tai žodžio žlebti veiksmazodinis daiktavardis, reiškantis nerangų, garsų valgymą ar gėrimą (pvz., slurpimą, čiulpimą), dažnai su nepatenkinamu atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Valgant: Išgirdau jo žleberiojimą, kai jis valgė sriubą.
2. Geriant: Nustok žleberioti arbata!
3. Perkeltine prasme (apie neaiškų kalbėjimą): Kalbėjo su žleberiojimu, tarsi burnoje košė.
Trumpai: Tai garsus, nerangus valgymas/gėrimas arba neaiški kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.