Žiužlis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nedidelę, dažniausiai nepatogią ar netvarkingą erdvę, užkampį, užuovėją, taip pat perkeltine prasme – painią, sudėtingą situaciją.
Pavyzdžiai:
1. Sandeļyje radau seną knygų žiužlį. (fizinė erdvė)
2. Kaimynas laiko daržinį tvoros žiužlyje. (užkampis)
3. Dėl to sutarties įsivėlėme į juridinį žiužlį. (sudėtinga situacija)
4. Vaikai žaidė namelio žiužlyje. (slapta vieta)
Trumpai: Žiužlis – užkasčiusi vieta arba kebli padėtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.