Žiužėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylią, nuolatinį triukšmą (dažniausiai garsų mišinį), pvz., šnabždesį, šlamėjimą, niūžesį. Vartojamas apibūdinti neaiškiam, monotoniškam garsui, kuris gali kelti dirglumą ar raminantį pojūtį, priklausomai nuo konteksto.
Pavyzdžiai:
1. Miško žiužėjimas ramina.
2. Už sienos sklindo pokalbių žiužėjimas.
3. Vasaros vakarą girdėjosi vandens žiužėjimas upelyje.
Sinonimai: šnabždesys, niūžesys, šlamėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.