Žiū́zdras (žodžio kilmė neaiški) – senas lietuvių kalbos žodis, reiškia „žvyrą, smulkų akmenukų, gruntą“.
Pavyzdžiai:
1. Keliai žiūzdru apibarstyti. (keliai apibarstyti smulkiais akmenukais)
2. Prie upės krantas žiūzdruotas. (krantas padengtas žvyru/akmenukais)
3. Žiūzdru gruntas gerai sugeria vandenį.
Pastaba:
Šis žodis dabar vartojamas labai retai, dažniau sutinkamas senuosiuose tekstuose ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažniau vartojami atitikmenys: žvyras, smulkus akmenukas, gruzdas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.