žiutikš

„Žiutikš“ – tai šnekamojoje kalboje vartojama ideofoninė išraiška, reiškianti greitą, staigų judesį ar veiksmą, dažniausiai susijusį su patekimo į vandenį (pvz., šuolį) arba greitu pasislėpimu.

Pavyzdžiai:
1. Jis žiutikš – ir į upę! (staigus šuolis į vandenį).
2. Kiškis žiutikš – ir dingo krūmuose. (greitas pasislėpimas).
3. Žiutikš per tvorą! (staigus peršokimas).

Trumpai: tai linksmas, vaizdingas žodis greitiems, netikėtiems veiksmams apibūdinti.

Įrašas
Paaiškinimas	„Žiutikš“ – tai šnekamojoje kalboje vartojama ideofoninė išraiška, reiškianti greitą, staigų judesį ar veiksmą, dažniausiai susijusį su patekimo į vandenį (pvz., šuolį) arba greitu pasislėpimu. Pavyzdžiai: 1. Jis žiutikš – ir į upę! (staigus šuolis į vandenį). 2. Kiškis žiutikš – ir dingo krūmuose. (greitas pasislėpimas). 3. Žiutikš per tvorą! (staigus peršokimas). Trumpai: tai linksmas, vaizdingas žodis greitiems, netikėtiems veiksmams apibūdinti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.