žiuburys

žiuburỹs. žiburys:

1. Pasakė, ka žiùburio nėkur nedegtų. Uždek trobo [je] žiùburį. Įbrėža žiùburį, veiza – veršis trobo [je]. Prie žiùburio plėšydavom plunksnas vakarais. Kažkas su žiùburiu par lauką atžiuburuo [ja]. Tujau užsidegėv žiùburį, ieškojov, nėko nėr. Dek žiùburį, tamsi! Dienos švieso [je] vis geriau matyti ne ką pri žiùburio. Pri tokios šviesos verpė, nebuvo kito žiùburio. Aš čia neru atsisėdusi pri kuknės, jau žiùburį prisisukusi. Aš matau – žiuburỹs dega. Dabar aš py to žiùburio pybėgsu, sakau, gal paklausu, kur tas kelys eita. Anie žadėjo tus piningus vakarą skaityti pri žiùburio. Dieną važiuos į mišką, o vakare pri žiùburio pristatys kapoti virbų. Nematyties [lauke],
eikiam su žiùburiu. Parejo į trobą, sako, užsidegė žiùburį, vaikščio [ja]. Kas žiùburį leis degyti – su šakaliais švietė. Taip bešnekant jau gerai pritemo, uždegė žiuburį. Turėjau žiuburį, noris nelabai šviesų, bet vienok prie tokio meilu man buvo. | Kaip būs šventės, žiùburius laidys, buvau Vilniuo [je],
mačiau [fejerverką]. Vaikų akės kaip žiuburiaĩ. Miną ka nutėškęs [paveiksluojamasis],
akys kaip žiuburiaĩ! Žiba jo akelės kaip žiuburelis, skaistus veidelis kaip bijūnelis. Limpa pri tokių paleistuvių [mergaitės] – kai plestekės į žiùburį leka. Eik, ko čia įsiveizėjai, kaip veršis į žiùburį. Du žiuburiaĩ kakto [je],
išsišviepk i matysi. Užtrauka toks spirutas dvasią, žiuburiaĩ leka iš akių. Šaukėm, Lietuva, Lietuva, kaip žiùburio laukėm užsidegančio, o susipurvinom. šviečiantis dangaus kūnas: Danguje daug žiuburiùkų. Saulė tarp kitų žiuburių šviesesnė.

2. Pamatys – žiuburỹs kur, bėgdavo, šaukdavo, ka nedegtų. Sutemo, gaunam nakoti, y [ra] žiuburỹs kame pakelė [je]. Žiūriu – pas jų žiuburỹs par naktį, tik jau kas no [rs] negerai.

3. [Vyskupas Mikalojus] draugė [je] su kitais didžiūnais įsteigė jezavitams Kražiūse klioštorių, tapusį paskiaus žiuburiu arba pirmiausia vieta apšvietimo žemaičių. O vyras buvo, žiuburỹs – ką senatvia daro: par trobą sunkiai pareina. Muno žiuburỹs [vaikaitis]:
kur tik siunti, visur bėga, visur leka, padeda. Mūso seniūnas yr žiuburỹs, tvarką daro. Švarus, jaunas vyrukas, žiuburỹs tikras.

4. Skalų pušinių priskaldysma, išdžiovysma i liuob būs žiuburỹs. Žiùburį skaldžiau, ir įlindo rakštis. Žiubink su žiùburiu, o šviesk su žvake. Kūčių vakarą suskaldys žiubureliùs, ka nereiktų rytmetį nė peilio čipinėti – tiek pagerba šventę. Senolis vakarais liuob žiuburukùs skaldys. Pramurka yr žiuburiùkams susidėti.

5. Juo aš bėgu, juo ans muni genas, tas žiuburẽlis. Tie žiuburẽliai tokie šviesi, teip kaip kumsčios tokie. Nu žiuburiaĩ kitą kartą vaikščiojo vis tiek paupiais. Tada aiškiai mačiau žiùburį degant. Visi bijojėm eiti, kur tie žiuburẽliai vaikščiojo. Rudenį žiuburẽliai iš Pargauskio rūdyno – iš to užakusio ežero – kilsta ir susirenka ant kapelių. Kitą kartą buvo šlapi metai, i daugiausiai tie žiuburẽliai pakilsta iš pelkių. Tiktai po akių žiuburẽlis plukt, pašoko žiuburẽlis. Sakydavo, žiuburẽlis dega, ten baido. Arklys šnarpšta, krimta an kelių, o žiuburỹs sau eina šalia.

6. Išvirėm bulvynę su žiuburẽliais.
kaĩp su žiùburiu atidū́rė į ãkį (akìs) akivaizdžiai buvo nubausti: Atidūrė Dievas kaip su žiuburiu į akį. Aje, atidūrė tei kai su žiùburiu į akìs.
kaĩp (it) žiuburỹs. Seniau tokie vaikiukai buvo kaĩp žiuburiaĩ, daba dribso. Merga turì būti kaĩp žiuburỹs, o taip iš tavęs tik juoką trauks. Kad ir sena esu, ale po trobą sukuos kaĩp žiuburỹs. Agni mergelka – kaĩp žiuburỹs. Greiti kaĩp žiuburiaĩ buvom. Kaĩp žiuburỹs tas vaikas – ką liepsi – kaip ugnis tujau. Ta tus arklius nenutūrės, tie arkliai būs teip kaĩp žiuburiaĩ. Kumelys it žiuburys greitas. Ji tiek išdykus – kaĩ žiuburỹs. Ot spritnus vaikas, kaĩp žiuburỹs, visur kaip sudegęs. Greitybė mergos: kaĩp žiuburiùkas laksto. Kaĩp žiuburỹs vaikis, o tokią prasčią pačią gavo. Buvau kaĩp žiuburỹs, kas manė, ka būsu vadžiojama, nematysu. Mokytiejai seniau buvo kaip žiuburiaĩ, dori, tvarkingi. Ana pri darbo kaĩp žiuburỹs. Žmogus kaip žiuburys.
su žiùburiu

1. labai (ieškoti sunkiai randamą, retai pasitaikantį): Teisingo žmogaus reik ieškoti su žiùburiu. Vaikai su žiùburiu ieškos vargo, nerimsta. Jauno kaime i su žiùburiu reik ieškoti, yr dar koks traktorninkas. Tokio vyro daba reiktum su žiùburiu ieškoti, negėrė, ūkę nulaikė i pakėlė. Nu nebėr: ieško su žiùburiu, eina, verta po klėtę, po kūtę.

2. visai, niekaip (nerasti): Vagių čia nė su žiùburiu nerasi. Tokio meistro daba i su žiùburiu nerasi: žmonių nagai ne tie. Piningų pri ano nė su žiùburiu nerasi. Kanapių dabar su žiùburiu nerasi, o maišai liuob būs [turguje].
žiùburį dùrti (dúoti, įkìšti) į ãkį (į akìs) pamokyti, akivaizdžiai rodyti bausmę: Dūrė Dievas žiùburį į akès už tokį pasileidimą. Dū́rė žiùburį į akès, nubaudė Dievas už velnių krėtimą. Gal čia Dievas mumis netikėlius bauda [sausra],
dùra žiùburį į akès. Dãvė Dievas žiùburį į akès, žinos, kaip biedną bobą skausti. Dievas žiùburį dùra į akès: žmogau, liaukias! Dievas žiùburį įkišo į akis, ne kitaip.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziuburys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žiuburỹs</b>. žiburys: <br/>1. Pasakė, ka žiùburio nėkur nedegtų. Uždek trobo [je] žiùburį. Įbrėža žiùburį, veiza – veršis trobo [je]. Prie žiùburio plėšydavom plunksnas vakarais. Kažkas su žiùburiu par lauką atžiuburuo [ja]. Tujau užsidegėv žiùburį, ieškojov, nėko nėr. Dek žiùburį, tamsi! Dienos švieso [je] vis geriau matyti ne ką pri žiùburio. Pri tokios šviesos verpė, nebuvo kito žiùburio. Aš čia neru atsisėdusi pri kuknės, jau žiùburį prisisukusi. Aš matau – žiuburỹs dega. Dabar aš py to žiùburio pybėgsu, sakau, gal paklausu, kur tas kelys eita. Anie žadėjo tus piningus vakarą skaityti pri žiùburio. Dieną važiuos į mišką, o vakare pri žiùburio pristatys kapoti virbų. Nematyties [lauke], eikiam su žiùburiu. Parejo į trobą, sako, užsidegė žiùburį, vaikščio [ja]. Kas žiùburį leis degyti – su šakaliais švietė. Taip bešnekant jau gerai pritemo, uždegė žiuburį. Turėjau žiuburį, noris nelabai šviesų, bet vienok prie tokio meilu man buvo. \| Kaip būs šventės, žiùburius laidys, buvau Vilniuo [je], mačiau [fejerverką]. Vaikų akės kaip žiuburiaĩ. Miną ka nutėškęs [paveiksluojamasis], akys kaip žiuburiaĩ! Žiba jo akelės kaip žiuburelis, skaistus veidelis kaip bijūnelis. Limpa pri tokių paleistuvių [mergaitės] – kai plestekės į žiùburį leka. Eik, ko čia įsiveizėjai, kaip veršis į žiùburį. Du žiuburiaĩ kakto [je], išsišviepk i matysi. Užtrauka toks spirutas dvasią, žiuburiaĩ leka iš akių. Šaukėm, Lietuva, Lietuva, kaip žiùburio laukėm užsidegančio, o susipurvinom. <span class="explanation">šviečiantis dangaus kūnas: </span> Danguje daug žiuburiùkų. Saulė tarp kitų žiuburių šviesesnė. <br/>2. Pamatys – žiuburỹs kur, bėgdavo, šaukdavo, ka nedegtų. Sutemo, gaunam nakoti, y [ra] žiuburỹs kame pakelė [je]. Žiūriu – pas jų žiuburỹs par naktį, tik jau kas no [rs] negerai. <br/>3. [Vyskupas Mikalojus] draugė [je] su kitais didžiūnais įsteigė jezavitams Kražiūse klioštorių, tapusį paskiaus žiuburiu arba pirmiausia vieta apšvietimo žemaičių. O vyras buvo, žiuburỹs – ką senatvia daro: par trobą sunkiai pareina. Muno žiuburỹs [vaikaitis]: kur tik siunti, visur bėga, visur leka, padeda. Mūso seniūnas yr žiuburỹs, tvarką daro. Švarus, jaunas vyrukas, žiuburỹs tikras. <br/>4. Skalų pušinių priskaldysma, išdžiovysma i liuob būs žiuburỹs. Žiùburį skaldžiau, ir įlindo rakštis. Žiubink su žiùburiu, o šviesk su žvake. Kūčių vakarą suskaldys žiubureliùs, ka nereiktų rytmetį nė peilio čipinėti – tiek pagerba šventę. Senolis vakarais liuob žiuburukùs skaldys. Pramurka yr žiuburiùkams susidėti. <br/>5. Juo aš bėgu, juo ans muni genas, tas žiuburẽlis. Tie žiuburẽliai tokie šviesi, teip kaip kumsčios tokie. Nu žiuburiaĩ kitą kartą vaikščiojo vis tiek paupiais. Tada aiškiai mačiau žiùburį degant. Visi bijojėm eiti, kur tie žiuburẽliai vaikščiojo. Rudenį žiuburẽliai iš Pargauskio rūdyno – iš to užakusio ežero – kilsta ir susirenka ant kapelių. Kitą kartą buvo šlapi metai, i daugiausiai tie žiuburẽliai pakilsta iš pelkių. Tiktai po akių žiuburẽlis plukt, pašoko žiuburẽlis. Sakydavo, žiuburẽlis dega, ten baido. Arklys šnarpšta, krimta an kelių, o žiuburỹs sau eina šalia. <br/>6. Išvirėm bulvynę su žiuburẽliais. <br/><b> kaĩp su žiùburiu atidū́rė į ãkį (akìs) </b> <span class="explanation">akivaizdžiai buvo nubausti: </span> Atidūrė Dievas kaip su žiuburiu į akį. Aje, atidūrė tei kai su žiùburiu į akìs. <br/><b>kaĩp (it) žiuburỹs</b>. Seniau tokie vaikiukai buvo kaĩp žiuburiaĩ, daba dribso. Merga turì būti kaĩp žiuburỹs, o taip iš tavęs tik juoką trauks. Kad ir sena esu, ale po trobą sukuos kaĩp žiuburỹs. Agni mergelka – kaĩp žiuburỹs. Greiti kaĩp žiuburiaĩ buvom. Kaĩp žiuburỹs tas vaikas – ką liepsi – kaip ugnis tujau. Ta tus arklius nenutūrės, tie arkliai būs teip kaĩp žiuburiaĩ. Kumelys it žiuburys greitas. Ji tiek išdykus – kaĩ žiuburỹs. Ot spritnus vaikas, kaĩp žiuburỹs, visur kaip sudegęs. Greitybė mergos: kaĩp žiuburiùkas laksto. Kaĩp žiuburỹs vaikis, o tokią prasčią pačią gavo. Buvau kaĩp žiuburỹs, kas manė, ka būsu vadžiojama, nematysu. Mokytiejai seniau buvo kaip žiuburiaĩ, dori, tvarkingi. Ana pri darbo kaĩp žiuburỹs. Žmogus kaip žiuburys. <br/><b>su žiùburiu</b><br/>1. <span class="explanation">labai (ieškoti sunkiai randamą, retai pasitaikantį): </span> Teisingo žmogaus reik ieškoti su žiùburiu. Vaikai su žiùburiu ieškos vargo, nerimsta. Jauno kaime i su žiùburiu reik ieškoti, yr dar koks traktorninkas. Tokio vyro daba reiktum su žiùburiu ieškoti, negėrė, ūkę nulaikė i pakėlė. Nu nebėr: ieško su žiùburiu, eina, verta po klėtę, po kūtę. <br/>2. <span class="explanation">visai, niekaip (nerasti): </span> Vagių čia nė su žiùburiu nerasi. Tokio meistro daba i su žiùburiu nerasi: žmonių nagai ne tie. Piningų pri ano nė su žiùburiu nerasi. Kanapių dabar su žiùburiu nerasi, o maišai liuob būs [turguje]. <br/><b>žiùburį dùrti (dúoti, įkìšti) į ãkį (į akìs) </b> <span class="explanation">pamokyti, akivaizdžiai rodyti bausmę: </span> Dūrė Dievas žiùburį į akès už tokį pasileidimą. Dū́rė žiùburį į akès, nubaudė Dievas už velnių krėtimą. Gal čia Dievas mumis netikėlius bauda [sausra], dùra žiùburį į akès. Dãvė Dievas žiùburį į akès, žinos, kaip biedną bobą skausti. Dievas žiùburį dùra į akès: žmogau, liaukias! Dievas žiùburį įkišo į akis, ne kitaip.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

žiuburys

#