žiuburakis

Žiuburakis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, apsuptą vandens sausumos plotą (pvz., salelę, kyšulį ar pusiasalį), dažniausiai ežere ar upėje. Kilęs iš žodžių žiūburas („salelė“) arba žiūbėti („mirgėti, blizgėti“).

Pavyzdžiai:
1. Prie ežero kranto išsikišęs mažas žiuburakis, kur auga beržų grupė.
2. Vaikystėje ant to žiuburakio rinkdavom uogas.
3. Žvejai prisišvartavo prie žiuburakio, kad apsistotų.

Pastaba: Terminas regioninis, dažniausiai sutinkamas Rytų Lietuvoje (Aukštaitijoje).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziuburakis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiuburakis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, apsuptą vandens sausumos plotą (pvz., salelę, kyšulį ar pusiasalį), dažniausiai ežere ar upėje. Kilęs iš žodžių žiūburas („salelė“) arba žiūbėti („mirgėti, blizgėti“). Pavyzdžiai: 1. Prie ežero kranto išsikišęs mažas žiuburakis, kur auga beržų grupė. 2. Vaikystėje ant to žiuburakio rinkdavom uogas. 3. Žvejai prisišvartavo prie žiuburakio, kad apsistotų. Pastaba: Terminas regioninis, dažniausiai sutinkamas Rytų Lietuvoje (Aukštaitijoje).