žiubintojas

Žiubintojas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „švyturys“ (dažniausiai jūrų pakrantėje ar upėje). Kartais vartojamas perkeltine prasme kaip „vadovas, orientyras“.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Klaipėdos uoste senasis žiubintojas vis dar veikia.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Mokytoja buvo mūsų žiubintojas sunkiais laikais.“
3. Literatūroje:
Žodis sutinkamas lietuvių poezijoje ir prozoje kaip romantiškas „švyturio“ sinonimas.

Trumpai: Žiubintojas = švyturys (realus arba simbolinis).

Įrašas
Paaiškinimas	Žiubintojas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis „švyturys“ (dažniausiai jūrų pakrantėje ar upėje). Kartais vartojamas perkeltine prasme kaip „vadovas, orientyras“. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: „Klaipėdos uoste senasis žiubintojas vis dar veikia.“ 2. Perkeltinė prasmė: „Mokytoja buvo mūsų žiubintojas sunkiais laikais.“ 3. Literatūroje: Žodis sutinkamas lietuvių poezijoje ir prozoje kaip romantiškas „švyturio“ sinonimas. Trumpai: Žiubintojas = švyturys (realus arba simbolinis).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.