žiubinčius

Žiubinčius – tai veiksmažodžio žiūrėti būdinys (pusdalyvis), reiškia veiksmą, vykstantį kartu su pagrindiniu veiksmu. Nurodo, kad veikėjas tuo pat metu kažką mato/žiūri.

Pavyzdžiai:
1. Jis išėjo iš namų žiubinčius į laikrodį. (išėjo ir tuo pačiu žiūrėjo į laikrodį)
2. Vaikas bėgo žiubinčius atgal. (bėgo ir žiūrėjo atgal)
3. Ji kalbėjo žiubinčius į langą. (kalbėjo ir žiūrėjo į langą)

Trumpai:
Vartojamas norint pabrėžti dviejų veiksmų vienalaikiškumą, dažniausiai su veiksmais, susijusiais su judėjimu ar kalba.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziubincius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiubinčius – tai veiksmažodžio žiūrėti būdinys (pusdalyvis), reiškia veiksmą, vykstantį kartu su pagrindiniu veiksmu. Nurodo, kad veikėjas tuo pat metu kažką mato/žiūri. Pavyzdžiai: 1. Jis išėjo iš namų žiubinčius į laikrodį. (išėjo ir tuo pačiu žiūrėjo į laikrodį) 2. Vaikas bėgo žiubinčius atgal. (bėgo ir žiūrėjo atgal) 3. Ji kalbėjo žiubinčius į langą. (kalbėjo ir žiūrėjo į langą) Trumpai: Vartojamas norint pabrėžti dviejų veiksmų vienalaikiškumą, dažniausiai su veiksmais, susijusiais su judėjimu ar kalba.