„Žiubela“ – tai tarminis žodis, reiškiantis mažą ežerėlį, balą, pelkėtą vietą ar nedidelį vandens telkinį (dažniausiai užžėlusį augmenija). Vartojamas regioninėje kalboje, ypač rytų ir pietų Lietuvoje.
Pavyzdžiai:
1. „Už sodybos yra senoji žiubela, kur anksčiau ganydavom žąsis.“
2. „Po liūčių kelias virto žiubela – teko apeiti per mišką.“
3. „Tą žiubelą jau seniai užėmusios nendrės ir gegutė.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.