žiubėjimas

Žiubėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylią, malonų garsą, dažniausiai susijusį su vandeniu ar gamta. Jis apibūdina balsų, ramų čiulbėjimą, burbėjimą ar šnabždesį.

Pagrindinės reikšmės:
1. Vandens tylus garsas – upelio, šaltinio, bangų.
2. Gamtoje sklindantis švelnus garsas – lapų, vėjelio, paukščių.
3. Perkeltine prasme – ramus, malonus balso ar muzikos tonas.

Pavyzdžiai:
- Upelio žiubėjimas ramina.
- Girdėjau miško žiubėjimą.
- Jos balsas skambėjo kaip žiubėjimas.

Sinonimai: čiulbėjimas, šnabždesys, murmesys, bimbėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziubejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiubėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, tylią, malonų garsą, dažniausiai susijusį su vandeniu ar gamta. Jis apibūdina balsų, ramų čiulbėjimą, burbėjimą ar šnabždesį. Pagrindinės reikšmės: 1. Vandens tylus garsas – upelio, šaltinio, bangų. 2. Gamtoje sklindantis švelnus garsas – lapų, vėjelio, paukščių. 3. Perkeltine prasme – ramus, malonus balso ar muzikos tonas. Pavyzdžiai: - Upelio žiubėjimas ramina. - Girdėjau miško žiubėjimą. - Jos balsas skambėjo kaip žiubėjimas. Sinonimai: čiulbėjimas, šnabždesys, murmesys, bimbėjimas.