žiovis

Žiovis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „žiaurumas, žiaurumas elgesyje, žiauri aplinka“. Dažniausiai vartojamas kalbant apie atšiaurų orą, šaltį, vėją arba žiaurius žmogiškuosius veiksmus.

Pavyzdžiai:
1. Aplinkos atžvilgiu:
„Žiemos žiovis išnaikino daugelį paukščių.“
„Kalnuose jaučiamas žiovis – pūga ir šaltis.“

2. Žmogiškųjų veiksmų atžvilgiu:
„Karo žiovis paliko gilias žaizdas.“
„Jo žodžiuose skambėjo grynas žiovis.“

Sinonimai: žiaurumas, atšiaurumas, negailestingumas, smurtas (priklausomai nuo konteksto).

Įrašas
Paaiškinimas	Žiovis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis „žiaurumas, žiaurumas elgesyje, žiauri aplinka“. Dažniausiai vartojamas kalbant apie atšiaurų orą, šaltį, vėją arba žiaurius žmogiškuosius veiksmus. Pavyzdžiai: 1. Aplinkos atžvilgiu: „Žiemos žiovis išnaikino daugelį paukščių.“ „Kalnuose jaučiamas žiovis – pūga ir šaltis.“ 2. Žmogiškųjų veiksmų atžvilgiu: „Karo žiovis paliko gilias žaizdas.“ „Jo žodžiuose skambėjo grynas žiovis.“ Sinonimai: žiaurumas, atšiaurumas, negailestingumas, smurtas (priklausomai nuo konteksto).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.