Žioplinėjimas – tai žodis, reiškantis kvailavimą, kvailą elgesį, nesąmoningą kalbą ar veiksmą. Jis dažnai vartojamas švelniai pejoratyvia prasme, pavyzdžiui, apibūdinant tuščią plepėjimą ar neprotingus pasisakymus.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbiuose:
„Baik tą žioplinėjimą ir kalbėk rimtai.“
„Visą susirinkimą užgožė jo tuščias žioplinėjimas.“
2. Veiksmuose:
„Vietoje mokymosi, jis užsiėmė žioplinėjimu prie kompiuterio.“
3. Humoristiniame kontekste:
„Jo „žioplinėjimas“ linksmino visus, nors jis rimtai galvojo.“
Trumpai: Tai neformalus terminas, nusakantis kvailumą ar nesąmones elgesyje/kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.