žiogščiojimas

Žiogščiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šnabždesį, tylią, neaiškią kalbą (dažnai su neigiama konotacija – šnekėjimas tylomis, apkalbos).

Pavyzdžiai:
1. Kambario kampe girdėjosi žiogščiojimas – keli žmonės tyliai aptarinėjo ką nors paslapčia.
2. Nustokite žiogščioti ir kalbėkite aiškiai!
3. Susirinkusieji ėmė žiogščioti, kai vadovas paliko salę.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziogsciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiogščiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šnabždesį, tylią, neaiškią kalbą (dažnai su neigiama konotacija – šnekėjimas tylomis, apkalbos). Pavyzdžiai: 1. Kambario kampe girdėjosi žiogščiojimas – keli žmonės tyliai aptarinėjo ką nors paslapčia. 2. Nustokite žiogščioti ir kalbėkite aiškiai! 3. Susirinkusieji ėmė žiogščioti, kai vadovas paliko salę.