žioburojimas

Žioburojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltą, drėgną, nemalonų orą (pvz., lietų su vėju, šlapdribą, šaltą rūką). Dažnai vartojamas apibūdinti rudeninę ar žieminę nemalonią oro sąlygą.

Pavyzdžiai:
1. Išėjau laukan, bet grįžau – visą dieną siaubingas žioburojimas.
2. Spalio žioburojimas priverčia šildytis prie kaminą.
3. Vietoj saulės – tik nuolatinis žioburojimas ir dulksna.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zioburojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žioburojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šaltą, drėgną, nemalonų orą (pvz., lietų su vėju, šlapdribą, šaltą rūką). Dažnai vartojamas apibūdinti rudeninę ar žieminę nemalonią oro sąlygą. Pavyzdžiai: 1. Išėjau laukan, bet grįžau – visą dieną siaubingas žioburojimas. 2. Spalio žioburojimas priverčia šildytis prie kaminą. 3. Vietoj saulės – tik nuolatinis žioburojimas ir dulksna.