žìndinti (-yti), -ina, -ino.
1. žįsti 1: Veršį žìndink prie karvės. Tu nežìndink karvės.
2. žindyti 1: Teipo atliko ana žmona ir žindino sūnų savo, net atjunkė jį nuog pieno. Bet bėda nėščioms ir žindinančioms tosa dienosa, nes didis vargas bus ant žemės ir kerštas ant šių žmonių. Mergos vaiką ir kalė žindina.
3. žįsti 3: Karvė žìndina žuiką.
pažìndinti
1. pažįsti 1: Vaikas jau krūtų insmanė pažìndyt.
2. pažindyti 1: Kap tik nubunda, tuoj pažìndinu abudu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.