Žilybė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis gyvenamąją vietą, būstą, buveinę (dažniausiai nuolatinei gyvenamajai vietai, namams).
Pavyzdžiai:
- „Senelis visą gyvenimą praleido toje pačioje žilybėje.“
- „Po ilgų kelionių ilgėjosi savos žilybės.“
- (Metaforiškai) „Ši miško glūdurda buvo lapės žilybė.“
Sinonimai: gyvenamoji vieta, būstas, namai, buveinė.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar kalbant poetiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.