Žiemmitys – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žiemos laikotarpį, žiemą (dažniausiai vartotas daugiskaitos formoje „žiemmitys“ kaip „žiemos metu“ arba „žiemomis“).
Pavyzdžiai:
1. Žiemmitys gyveno pas sūnų. – Žiemomis gyveno pas sūnų.
2. Žiemmitys dirbdavo miške. – Žiemą dirbdavo miške.
Pastaba: Šis terminas dabar beveik nevartojamas, sutinkamas senuosiuose raštuose ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.