Žiemmilžė – tai lietuviškas žodis, reiškiantis įspūdingą, didžiulį sniego gniūžtę arba stambų, sukauptą sniego kūną (pvz., sukritęs sniego sluoksnis nuo stogo, didelė sniego kupra). Dažnai vartojama vaizdingai apibūdinti dideliam sniego kiekiui arba sniego gabalui.
Pavyzdžiai:
1. Po audros kieme susidarė tikra žiemmilžė.
2. Nuo stogo nusiritusi žiemmilžė užbarikadavo duris.
3. Vaikai lipo ant žiemmilžės kalno prie mokyklos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.