žiemkentiškumas

Žiemkentiškumas – tai savybė ar būsena, kai kažkas yra primityvus, atsilikęs, neturintis kultūros ar rafinuotumo. Kilęs iš žodžio „žiemkenčiai“ – istorinio Prūsijos regiono (Žiemgala) gyventojų, kuriuos kitos tautos neretai laikė „neišsilavinusiais“ ar „kaimiškais“.

Pavyzdžiai:
1. Kalboje: „Jo elgesys buvo grubus ir žiemkentiškas“ – reiškia, kad asmuo elgėsi nešvankiai ar nemandagiai.
2. Kultūroje: „Žiemkentiškas skonis“ gali apibūdinti pernelyg paprastą, neįdomų ar netvarkingą estetiką.
3. Istoriniame kontekste: Senovėje kai kurie kultūriškai pažengę kraštai žiemgalių papročius galėjo vertinti kaip žiemkentiškus.

Trumpai: tai pejoratyvus terminas, nusakantis atsilikimą, paprastumą ar „laukiškumą“.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiemkentiškumas – tai savybė ar būsena, kai kažkas yra primityvus, atsilikęs, neturintis kultūros ar rafinuotumo. Kilęs iš žodžio „žiemkenčiai“ – istorinio Prūsijos regiono (Žiemgala) gyventojų, kuriuos kitos tautos neretai laikė „neišsilavinusiais“ ar „kaimiškais“. Pavyzdžiai: 1. Kalboje: „Jo elgesys buvo grubus ir žiemkentiškas“ – reiškia, kad asmuo elgėsi nešvankiai ar nemandagiai. 2. Kultūroje: „Žiemkentiškas skonis“ gali apibūdinti pernelyg paprastą, neįdomų ar netvarkingą estetiką. 3. Istoriniame kontekste: Senovėje kai kurie kultūriškai pažengę kraštai žiemgalių papročius galėjo vertinti kaip žiemkentiškus. Trumpai: tai pejoratyvus terminas, nusakantis atsilikimą, paprastumą ar „laukiškumą“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.