Žiebterėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, neryškų švytėjimą, mirksėjimą (dažniausiai apie šviesą). Vartojamas apibūdinti silpnam, truputį drebančiam šviesos reiškinį.
Pavyzdžiai:
1. Gamtos reiškiniai:
Žvaigždžių žiebterėjimas tamsiame nakties danguje.
Tolimo žibinto žiebterėjimas rūke.
2. Metaforiškai:
Akių žiebterėjimas užsidegusiai idėjai.
Viltis dar žiebterėjo jo širdyje.
Sinonimai: mirksėjimas, blinksėjimas, silpnas švytėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.