žibuklinis
Žibuklinis – tai retas, kūrybinis žodis, sudarytas iš dviejų dalių:
- žibu- (nuo žodžio „žiburys“)
- -klinis (priesaga, nurodanti ryšį su vieta ar kilmę)
Reikšmė: susijęs su žiburiais, žiburiuoti, švytėti – dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apie šviesų, ryškų, įkvepiantį reiškinį ar asmenį.
Pavyzdžiai:
1. Jo žibuklinė kalba užžiebė publiką. (įkvepianti kalba)
2. Tai buvo žibuklinė idėja, pakeitusi viską. (šviesi, protinga idėja)
3. Jos žibuklinis charakteris žavi. (švytintis, ryškus charakteris)
Žodis dažniausiai naudojamas poezijoje, literatūroje arba kūrybiniuose tekstuose, siekiant išreikšti šviesos, ryškumo, įkvėpimo prasmę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.