Žibinkščius – tai lietuviškas terminas, reiškiantis žibintuvėlį arba žibintą (dažniausiai mažą, nešiojamą ar dekoratyvinį). Kilęs iš žodžio „žibinti“ (šviesti).
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: „Žibinkščiais apšviesta pilis atrodė pasakų“ (t. y. fakelai, žibintai).
2. Dekoratyvus: „Kiemą puošė žibinkščiai pakabinti ant medžių“ (paprastai turimi omenyje žibintai, lempučios).
3. Perkeltine prasme: „Jo akys kibirkščiu žibinkščiu“ (kaip simbolinis šviesos šaltinis).
Trumpai: Tai poetiškas arba stilizuotas žibinto / šviesos šaltinio pavadinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.