Žibal – tai senas lietuviškas žodis, reiškiantis šviesos šaltinį (pvz., žvakę, lempą, deglą) arba kas šviečia, spindi.
Dabar vartojamas retai, daugiausia poetinėje kalboje ar senuosiuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Tamsioje naktyje vienintelis žibal buvo maža žvakė.
2. Mėnulis – nakties žibal.
3. Senovėje žibalu tarnavo deglas ar lęšis.
Sinonimai: šviesa, lempa, žvakė, deglas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.