žiaužikis

Žiaužikis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, apsnūdusį, apmirusį ežerėlį ar pelkę, dažnai užžėlusią dumblu, nendrėmis.

Pavyzdžiai:
1. "Miško gilumoje tyvuliuoja senas žiaužikis, apaugęs meldais."
2. "Po liūčių kelių pakraščiu susidarė nedidelis žiaužikis."
3. "Ten buvo tik žiaužikis, kurį vaikai vadino 'balute'."

Trumpai: tai nedidelis, užžėlęs vandens telkinys, be srovės, dažnai dumblingas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziauzikis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiaužikis – tai lietuviškas žodis, reiškiantis mažą, apsnūdusį, apmirusį ežerėlį ar pelkę, dažnai užžėlusią dumblu, nendrėmis. Pavyzdžiai: 1. "Miško gilumoje tyvuliuoja senas žiaužikis, apaugęs meldais." 2. "Po liūčių kelių pakraščiu susidarė nedidelis žiaužikis." 3. "Ten buvo tik žiaužikis, kurį vaikai vadino 'balute'." Trumpai: tai nedidelis, užžėlęs vandens telkinys, be srovės, dažnai dumblingas.