Žiaužerojimas – tai žodžių ar frazių perteklinis, tuščias kartojimas, kuris neprideda naujos informacijos, bet išplečia kalbą. Tai retorinė figūra, dažnai naudojama norint pabrėžti mintį, sukurti emocinį atspalvį ar užpildyti pauzę.
Pavyzdžiai:
1. "Tai buvo didžiulis, milžiniškas, nepaprastas pastatymas."
(trys panašios reikšmės priebalsiai)
2. "Jis vaikščiojo ir vaikščiojo be tikslo."
(veiksmo kartojimas)
3. Kalboje: "Na, aš, žinai, galvoju, kad... žinai, tai bus sunku."
(tuščių žodžių kaupimas)
Naudojama ir literatūroje, ir kasdienėje kalboje, kartais kaip stiliaus priemonė, bet per dažnai – kaip kalbos trūkumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.