žiauksėjimas

Žiauksėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, ploną, drebančį ar verkšlenantį garsą, dažniausiai susijusį su gyvūnais (pvz., šuniukų, kačių), kartais – su vaikų verksmu ar žmogaus verkšlenimu.

Pagrindinė reikšmė:
Plonas, aukštas, nerimą ar skausmą rodantis garsas, panašus į verkšlenimą.

Pavyzdžiai:
1. Apie gyvūnus:
Už durų girdėjosi šuniuko žiauksėjimas.
Kačiukas žiauksėjo, kai buvo paliktas vienas.
2. Apie žmones (dažniau vaikus ar verkšlenimą):
Kūdikis pradėjo žiauksėti iš baimės.
Nustok žiauksėti, nieko baisaus neatsitiko!

Sinonimai: verkšlenimas, cypsėjimas, kniaukimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziauksejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiauksėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, ploną, drebančį ar verkšlenantį garsą, dažniausiai susijusį su gyvūnais (pvz., šuniukų, kačių), kartais – su vaikų verksmu ar žmogaus verkšlenimu. Pagrindinė reikšmė: Plonas, aukštas, nerimą ar skausmą rodantis garsas, panašus į verkšlenimą. Pavyzdžiai: 1. Apie gyvūnus: Už durų girdėjosi šuniuko žiauksėjimas. Kačiukas žiauksėjo, kai buvo paliktas vienas. 2. Apie žmones (dažniau vaikus ar verkšlenimą): Kūdikis pradėjo žiauksėti iš baimės. Nustok žiauksėti, nieko baisaus neatsitiko! Sinonimai: verkšlenimas, cypsėjimas, kniaukimas.