žiaukčiojimas

Žiaukčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, drebančį balsą (dažnai iš baimės, šalčio, susijaudinimo) arba tirpstančio ledo, sniego traškėjimą.

Pavyzdžiai:
1. Balso drebulys:
„Balse skambėjo žiaukčiojimas, kai ji bandė kalbėti po įspūdingo įvykio.“
2. Garsas iš šalčio:
„Kelyje girdėjosi žiaukčiojimas – pirmasis pavasario ledo traškėjimas.“
3. Perkeltine prasme (drebėjimas, silpnumas):
„Jos rankose buvo toks žiaukčiojimas, kad net puodelį negalėjo laikyti.“

Trumpai: Tai drebančio balso arba traškstančio ledo garsas, dažnai susijęs su fiziniu ar emociniu silpnumu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziaukciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiaukčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, drebančį balsą (dažnai iš baimės, šalčio, susijaudinimo) arba tirpstančio ledo, sniego traškėjimą. Pavyzdžiai: 1. Balso drebulys: „Balse skambėjo žiaukčiojimas, kai ji bandė kalbėti po įspūdingo įvykio.“ 2. Garsas iš šalčio: „Kelyje girdėjosi žiaukčiojimas – pirmasis pavasario ledo traškėjimas.“ 3. Perkeltine prasme (drebėjimas, silpnumas): „Jos rankose buvo toks žiaukčiojimas, kad net puodelį negalėjo laikyti.“ Trumpai: Tai drebančio balso arba traškstančio ledo garsas, dažnai susijęs su fiziniu ar emociniu silpnumu.