žiaugčiojimas

Žiaugčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nevikrų judėjimą (pvz., vaikščiojimą, ėjimą), dažnai su neigiama ar juokingu atspalviu.

Pavyzdžiai:
- Senelis žiaugčioja po kambarį, ieškodamas akinų.
- Ką tu ten žiaugčioji prie šaldytuvo? Susirask greičiau ir sėskis!
- Įėjau – o jis žiaugčioja su kuprine, nieko apsigaudyti negali.

Sinonimai: slampinėjimas, drimba, vilkinėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ziaugciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žiaugčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, nerangų, nevikrų judėjimą (pvz., vaikščiojimą, ėjimą), dažnai su neigiama ar juokingu atspalviu. Pavyzdžiai: - Senelis žiaugčioja po kambarį, ieškodamas akinų. - Ką tu ten žiaugčioji prie šaldytuvo? Susirask greičiau ir sėskis! - Įėjau – o jis žiaugčioja su kuprine, nieko apsigaudyti negali. Sinonimai: slampinėjimas, drimba, vilkinėjimas.