Žiauberiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis žiaurų elgesį, kankinimą, žiaurią prievartą ar kankinimą.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste: „Okupacijos metų žiauberiojimai paliko gilias žaizdas visai tautai.“
2. Kasdienėje kalboje: „Saugumas sustabdė žiauberiojimą prieš gyvūnus.“
3. Perkeltine prasme: „Viršūnėje vėjo žiauberiojimas buvo nepakeliamas.“
Trumpai: tai smarkus smurtas ar kančia, fizinė ar moralinė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.