Žėrūnas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žirgo žirklę (viršutinį dantų eilės kraštą), taip pat retai vartojamas apibūdinti žirgo nasrus ar žvynuotą odos darinį.
Pavyzdžiai:
1. Arklys atvėrė burną, ir matėsi stiprūs žėrūnai.
2. Senovėje žėrūnais vadino ir žirgo šnerves.
3. Žvėries žėrūnai blizgėjo saulėje.
Trumpai: terminas dažniausiai nurodo žirgo dantis/žirklę, rečiau – nosies ar odos išsivystymą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.