Žėris – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švytėjimą, blizgesį, žėrėjimą (dažniausiai apie akis, veidą, daiktus).
Vartojamas poetiškai arba metaforiškai, norint pabrėžti gyvą, ryškų, švytintį išvaizdą.
Pavyzdžiai:
1. Akių žėris – Jos akių žėris pralaimėjo net žvaigždėms.
2. Veido žėris – Jaunystės žėris nušvito jo veide.
3. Gamtos reiškiniai – Saulės žėris apsnigo kalnuose.
Sinonimai: blizgesys, spindesys, žara, šviesa.
Pastaba: Retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje, poezijoje, aukštuojame stiliuje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.