"Ženotas" – vyriškos giminės būdvardis, reiškiantis "turintis ženą" (įbrėžimą, randą, gretą). Dažniausiai vartojamas perkeltine prasme apie žmogų, turintį ryškių charakterio trūkumų, ydų ar moralinių žymių.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
"Ženotas kardas" – kalbama apie ginklą su įbrėžimais/ženklais.
2. Perkeltinė prasmė (dažniausia):
"Jis buvo ženotas veidmainis" – pabrėžiama gili, neblėstanti moralinė ydą.
"Ženota praeitis" – apie žmogų, kurio praeityje yra rimtų nusikaltimų ar gėdingų veiksmų.
Sinonimai:
Pažymėtas, įbrėžtas, su žyma, ydą turintis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.