ženotas

.
ženótas, -a (żonaty). -à.

1. vedęs: Da neženótas. Paliks sutižę kaip ožių vėdaras neženóti. Tas da neženótas, o šitie sūnai ženótūs. Ženótą paviliojo – taigi a gražu?! Keturi sūnūs ženoti. Katras ženótas, tai radijos nereikia, tai kai televizorius [žmona]. O tu ąžuolėli, kodėl nelapuotas, jaunas bernužėli, kodėl neženotas? Kol bernužis neženótas – gražus ir patogus. Rasoda ne kopūstai, neženotas ne žmogus, ožka ne gyvulys. Kad jau neženotas nebagotas, tai ir dvės neturės. Lig trisdešims neženótas, lig keturiasdešims nebagotas, tai durnas visą gyvenimą. ištekėjusi: Dukteres visos ženótos. Ženóta moteris ir su skara [privalėjo būti],
apsiženijus jau negali [be skarelės]. susituokę: Negi ženóti, teip susimetę gyvena. Jie dar šviežiai ženóti, nebuvo kada pyktis.

2. santuokinis: O kaip ištekėjau, tada dažinojau, kas tai yra do gyvenims ženotame stone.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zenotas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x