ženata

"Ženata" – tai senovinė, dabar beveik nenaudojama lietuvių kalbos forma, reiškianti "žmona" (sutuoktinė). Kilusi iš baltų prokalbės genete („žmona“).

Pavyzdžiai:
1. Senuosiuose raštuose:
"Ir paėmė ženatą savo ir iškeliavo į Egiptą." (iš Biblijos tekstų)
2. Tarmėse (retai):
"Jis su ženata gyvena jau ketvirti metai."

Dėmesio: Šiuolaikinėje kalboje vartotinas tik žodis "žmona". "Ženata" sutinkama tik istoriniuose šaltiniuose ar kaip archaizmas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zenata' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Ženata" – tai senovinė, dabar beveik nenaudojama lietuvių kalbos forma, reiškianti "žmona" (sutuoktinė). Kilusi iš baltų prokalbės genete („žmona“). Pavyzdžiai: 1. Senuosiuose raštuose: "Ir paėmė ženatą savo ir iškeliavo į Egiptą." (iš Biblijos tekstų) 2. Tarmėse (retai): "Jis su ženata gyvena jau ketvirti metai." Dėmesio: Šiuolaikinėje kalboje vartotinas tik žodis "žmona". "Ženata" sutinkama tik istoriniuose šaltiniuose ar kaip archaizmas.