„Žemyngalviu“ yra senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žemagalviu arba žemą galvą turintis (nusiminęs, liūdnas, prislėgtas).
Pavyzdžiai:
1. Po nesėkmių jis vaikščiojo žemyngalviu.
2. Žemyngalviu žiūrėjo į praeitį.
Pastaba: Šis terminas dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar senesniuose tekstuose. Šiuolaikinėje kalboje atitinka žodžius „nusiminęs“, „prislėgtas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.