žemuomenė
Žemuomenė – tai žemės savininkų sluoksnis (dažniausiai bajorai, didikai), turintis politines teises ir privilegijas feodalinėje visuomenėje, ypač Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK).
Pagrindinės reikšmės:
- Aukščiausias socialinis sluoksnis LDK, valdęs žemes ir valstiečius.
- Turėjo politinę įtaką (pvz., dalyvavo seimuose, renkant kunigaikštį).
- Istoriškai – priešprieša miestų gyventojams (miestelėnams) ir valstiečiams.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: LDK žemuomenė (bajorai) 1385 m. pasirašė Krėvos sutartį, leidusią LDK ir Lenkijos karalystės sąjungai.
2. Literatūrinis: V. Krėvės novelėje „Žemuonių kankintojas“ žemuomenė vaizduojama kaip žiauri valdovė valstiečiams.
3. Metaforinis: Šiuolaikiniame kontekste kartais vartojama apibūdinti turtingą eliti ar žemės savininkus (pvz., „šiuolaikinė žemuomenė“).
Trumpai: Žemuomenė – privilegijuotas žemės valdytojų sluoksnis feodalinėje Lietuvoje, turėjęs politinę ir ekonominę galią.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.