žemlū̃žis, -ė.
1. kuris žemo ūgio, kresnas, tvirtas: Kuri ne aukšta, o stora, bus žemlū̃žė. Abudu tokie žemlū̃žiai susejo. Tarpdury stovėjo žemlūžis vyras žilais paausiais su riesta pypkele dantyse. trumpakojis, bet drūtas: Karvė ta tokia žemlū̃žė. Žemlū̃žės karvės yr geros pienuo. Mun patiko arklys – toks žemlū̃žis. Tas žemlū̃žis, o tie ilgakojai. Žemlūžẽlis arklys y [ra] storas iš visų šmotų, o trumpų kojų. Ir mūso žemlūžìkė [karvelė] pareita.
2. kuris žemas, kuplus: Žemlū̃žiai kopūstai auga didelioms galvoms. Žemlū̃žė obelis: šakos į žemę atsirėmusios. Žemlūžiùkai miežiai, šiaudų mažai. Tokios gražios žemlūžìkės vyšnikės. Viešnės žemlūžẽlės tokios, o pilnos uogų. Tarpuose takiukų eilės žemlūžių obelių, skarotų grūšių, išbėginių slyvų, garbanotų vyšnių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.