Žemionka – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žemės gabalą, dirvoną, žemės sklypą (dažniausiai kalbant apie nedidelį, neretai menkiaverčį ar neįdirbtą plotą). Vartojamas šnekamojoje kalboje, kartais su šiek tiek niekinančiu ar švelniai ironišku atspalviu.
Pavyzdžiai:
- „Senelis iš miesto parsikėlė į kaimą ir įsigijo nedidelę žemionką prie upelio.“
- „Tą žemionką niekas neaugina – ten tik krūmai auga.“
- „Turime tą žemionką, bet nežinome, ką su ja daryti.“
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.