Žemčiūgpilis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis žemės ūkio paskirties pastatų kompleksą arba ūkinį kaimo pastatą (pvz., tvartą, svirną, klėtį). Dažnai vartojamas kalbant apie tradicinius ar istorinius ūkinius statinius.
Pavyzdžiai:
1. Museume atstatytas senovinis žemčiūgpilis su klėtimi ir kumetine.
2. Kaimo turizmo sodyboje žemčiūgpilis adaptuotas nakvynei.
3. Architektūros projekte įtraukti modernūs žemčiūgpiliai, atitinkantys ekologinius reikalavimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.