žėlavojimas

Žėlavojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną švytėjimą, blausią šviesą (dažniausiai apie mėnesieną, žvaigždes ar kitą šviesos atspindį). Jis vartojamas apibūdinti šviesai, kuri švelniai šviečia, mirksi ar blizga.

Pavyzdžiai:
- Tamsiame danguje vyko žvaigždžių žėlavojimas.
- Mėnulio žėlavojimas atsispindėjo ežere.
- Senos lempos žėlavojimas suteikė patalpai romantiškos atmosferos.

Trumpai: Silpnas, minkštas švytėjimas (dažniausiai apie natūralią šviesą).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zelavojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Žėlavojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną švytėjimą, blausią šviesą (dažniausiai apie mėnesieną, žvaigždes ar kitą šviesos atspindį). Jis vartojamas apibūdinti šviesai, kuri švelniai šviečia, mirksi ar blizga. Pavyzdžiai: - Tamsiame danguje vyko žvaigždžių žėlavojimas. - Mėnulio žėlavojimas atsispindėjo ežere. - Senos lempos žėlavojimas suteikė patalpai romantiškos atmosferos. Trumpai: Silpnas, minkštas švytėjimas (dažniausiai apie natūralią šviesą).