Žėlaba – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švytėjimą, šviesą, blizgesį (dažniausiai apie vandenį ar šviežiai nukirstą medį).
Pavyzdžiai:
1. Upės paviršiuje žėlaba nuo mėnulio.
2. Girioje žėlaba nuo šviežiai nukirstų pušų.
3. Akys pilkos su žalsva žėlaba. (apie spalvą)
Trumpai: žėlaba – šviesus atspindys / blizgesys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.