žeidus

„Žeidus“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šaltą, ūkanotą, drėgną orą (dažniausiai rudenį ar pavasarį), kuris sukelia šiurpumą, nemalonų šaltį. Kartais vartojamas perkeltine prasme apibūdinti niūrią, liūdną atmosferą ar nuotaiką.

Pavyzdžiai:
1. Išėjau į lauką, bet grįžau – visą kūną perėmė žeidus.
2. Spalio žeidus priverčia apsirengti šiltai.
3. Po jo žodžių kambaryje krito žeidus. (perkeltinė prasmė)

Sinonimai: šaltis, drėgnas šaltis, niūrumas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'zeidus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Žeidus“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šaltą, ūkanotą, drėgną orą (dažniausiai rudenį ar pavasarį), kuris sukelia šiurpumą, nemalonų šaltį. Kartais vartojamas perkeltine prasme apibūdinti niūrią, liūdną atmosferą ar nuotaiką. Pavyzdžiai: 1. Išėjau į lauką, bet grįžau – visą kūną perėmė žeidus. 2. Spalio žeidus priverčia apsirengti šiltai. 3. Po jo žodžių kambaryje krito žeidus. (perkeltinė prasmė) Sinonimai: šaltis, drėgnas šaltis, niūrumas.